Skyriaus informacija bus papildyta

Nuotr. iš pixabay.com

Skyriuje pa­teik­iami dar­buo­to­jų skaičiaus, dar­­bo už­mo­kesčio, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio, taip pat laisvų darbo vietų, streikų ir kiti statistiniai ro­dik­liai bei jų kitimas. Supažindinama su teisės aktų nustaty­ta tvar­ka patvirtintais minimaliaisiais dydžiais.

2018 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 924,1 EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 10 proc. (83,7 EUR). Bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 10,7 proc. ir sudarė 946,2 EUR, privačiajame sektoriuje – padidėjo 9,6 proc. ir sudarė 914,1 EUR. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus per metus padidėjo 11 EUR ir sudarė 32,1 EUR.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2018 m. sudarė 720 EUR ir, palyginti su ankstesniais metais, padi­dėjo 59,8 EUR, arba 9,1 proc. Viešajame sektoriuje neto darbo užmokestis didėjo 9,7 proc. (65,1 EUR) ir sudarė 735,1 EUR, privačiajame sektoriuje – 8,8 proc. (57,6 EUR) ir sudarė 713,1 EUR.

Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2018 m. buvo: šalies ūkyje – 6,2 proc., viešajame sektoriuje – 6,8 proc., privačiajame – 5,9 proc.

Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas), nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.

2018 m. moterų vidutinis mėnesinis bruto dar­bo užmokestis šalies ūkyje sudarė 858,2 EUR, o vyrų – 990,5 EUR.

Minimaliąją mėnesinę algą ar mažesnį bruto darbo užmokestį gaunan­čių visą ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų dalis šalies ūkyje, įskai­tant individu­aliąsias įmones, 2018 m. spalio mėn. sudarė 10,9 proc. (2017 m. spalio mėn. – 13,6 proc.), viešajame sektoriuje – 8,8 proc. (2017 m. spalio mėn. – 10,3 proc.), privačiajame sekto­riuje – 11,8 proc. (2017 m. spalio mėn. – 15,1 proc.).

Visą darbo laiką dirbančių bei minimaliąją mė­ne­si­nę algą gaunančių darbuotojų skaičius, pa­ly­ginti su vi­su visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičiumi, ša­lies ūkyje 2018 m. sudarė 2,5 proc. (2017 m. – 3,3 proc.). Daugiausia minima­liąją mėnesinę al­gą gaunančių ir visą darbo laiką dirbusių darbuo­tojų buvo apgy­vendinimo ir maitinimo pas­laugų veiklos įmonėse – 9 proc., ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonėse – 8,9 proc.

Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 1,6 proc. Tokių darbuotojų dalis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,6 procentinio punkto. 7,4 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 1 601 EUR. Per metus jų dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto.

Mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 10,4 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,9 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Daugiausia darbuotojų, gavusių 1 601 EUR ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50–249 darbuotojus, – 33,5 tūkst., arba 2,5 procentinio punkto daugiau.

2018 m. vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, palyginti su 2017 m., padidėjo 10,3 proc. ir sudarė 8,68 EUR. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visose įmonėse, o labiausiai – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (14,7 proc.), informacijos ir ryšių (13 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (12,3 proc.) veiklos įmonėse.

Mažiausias augimas buvo stebimas kasybos ir karjerų eksploatavimo (5,6 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (6 proc.) bei vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (6,1 proc.) veiklos įmonėse.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis (vyrų ir moterų vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio skirtumas, palyginti su vyrų vidutiniu valandiniu bruto darbo užmokesčiu) 2018 m. pramonės, statybos ir paslaugų veiklose sudarė 13 proc. ir per metus sumažėjo 1,2 procentinio punkto.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2018 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 37,3 proc., informacijos ir ryšių – 27,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,9 proc., apdirbamosios gamybos – 24,8 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto – 20,8 proc., o mažiausias – švietimo (2 proc.), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,7 proc.) įmonėse ir įstaigose. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –10,1 ir –3,2 proc.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gyny­bos; privalomojo socia­linio draudi­mo įmonių ir įstaigų, 2018 m. sudarė 14 proc.: viešajame sektoriuje – 14,1 proc., privačiajame – 14,2 proc., ir, palyginti su 2017 m., šalies ūkyje sumažėjo 1,2 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, privačiajame – 1,5 procentinio punkto. Darbo užmokesčio atotrūkio privačiajame sektoriuje sumažėjimui įtakos turėjo 2018 m. spartesni moterų darbo užmokesčio augimo tempai nei vyrų.

2018 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socia­linio draudi­mo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,2 (jaunesnių nei 25 metų darbuotojų amžiaus grupėje) iki 1,9 procentinio punkto (45–54 metų amžiaus darbuotojų grupėje).

2018 m. šalyje buvo 18,5 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 1,5 tūkst. (7,7 proc.) mažiau nei 2017 m. Per metus laisvų darbo vietų labiausiai sumažėjo prekyboje – 1 tūkst., statyboje – 0,7 tūkst., o padaugėjo transporte – 0,4 tūkst., pramonėje – 0,2 tūkst.

2018 m. daugiausia – 4,3 tūkst. (23 proc.) – laisvų darbo vietų buvo pramonėje, viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 2,6 tūkst. (14 proc.), prekyboje – 2,4 tūkst. (13,2 proc.).

2018 m. laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1,4 proc. – tai 0,2 procentinio punkto mažiau nei 2017 m. Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 3,3 proc., viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 3,1 proc., informacijos ir ryšių įmonėse – 2,6 proc. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo švietime – 0,3 proc., kitoje aptarnavimo bei profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje – po 0,7 proc.

2018 m. švietimo įstaigų darbuotojai surengė 196 streikus, iš jų – 47 įspėjamuosius streikus. Iš viso streike dalyvavo 4 498 darbuotojai, dėl streiko prarasta 32,2 tūkst. darbo dienų.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje pagal sektorius ir lytį 2018 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Minimalioji mėnesinė alga, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ir jų santykis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje pagal bruto darbo užmokesčio dydį ir ekonominės veiklos rūšis
Spalio mėn., visi visą darbo laiką dirbę darbuotojai – 100 procentų

× – tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje pagal darbuotojų amžių

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Streikų skaičius ir jų trukmė

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis streikuose dalyvavusių darbuotojų skaičius ir jų nedirbtas darbo laikas

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio indeksai

Vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus indeksai

Darbuotojų, spalio mėn. gavusių minimaliąją mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį, skaičius

Darbuotojų skaičius pagal bruto darbo užmokesčio dydį

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje pagal bruto darbo užmokesčio dydį ir darbuotojų amžių

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje pagal bruto darbo užmokesčio dydį ir įmonių dydžio grupes

Vidutinės vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies ūkyje pagal suvestines ekonominės veiklos rūšis

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje pagal sektorius

Laisvos darbo vietos ir laisvų darbo vietų lygis pagal ekonominės veiklos rūšis

Ekonominės veiklos rūšys

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.