Skyriaus informacija bus papildyta

Nuotr. iš pixabay.com

• Užsienio prekyba prekėmis  

• Tarptautinė prekyba paslaugomis

Užsienio prekyba prekėmis

Užsienio prekybos statistika rengiama remiantis Intrastato ir Ekstrastato duomenimis. Šios statistikos objektas yra į Lietuvos Respublikos statistinę teritoriją įvežamos ir iš jos išvežamos prekės.

Lie­tu­vos už­sie­nio pre­ky­bą api­bū­di­na ke­tu­ri rodik­liai: eks­por­tas ir im­por­tas api­brė­žia pre­ky­bos ap­im­tį su ES nepriklausančiomis ša­li­mis, o iš­ve­ži­mas ir įve­ži­mas api­bū­di­na pre­ky­bą su ES valstybė­mis. Eksportuotos ar išvežtos prekės pagal valsty­bes yra paskirstytos pagal šalį gavėją. Importuotos prekės skirstomos pagal jų kilmės šalį, o įvežtos – pagal šalį siuntėją. Bendrai užsie­nio pre­ky­bai apibūdinti vartojamos eksporto ir importo sąvokos.

Už­sie­nio pre­ky­bos sta­tis­ti­ko­je pre­kės kla­si­fi­kuo­­ja­mos re­mian­tis Kom­bi­nuo­tą­ja nomen­kla­tū­ra (KN). Pirmieji šeši šios nomenklatūros prekių kodų skait­menys sutampa su Su­derintos prekių ap­ra­šymo ir kodavimo sistemos prekių ko­dais.

Im­por­tuo­ja­mos ar įve­ža­mos pre­kės įver­ti­na­mos CIF kai­no­mis, eks­por­tuo­ja­mos ar iš­ve­ža­mos – FOB. Im­por­to ar įve­ži­mo at­ve­ju CIF kai­na reiš­kia, kad į prekių ver­tę įskai­to­mos pre­kių trans­por­ta­vi­mo, kro­vi­mo, drau­di­mo ir ki­tos išlai­dos, su­si­ju­sios su prekių ga­be­ni­mu iki Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jos. FOB kai­na reiš­kia, kad į pre­kių ver­tę įskai­to­mos pre­kių trans­por­ta­vi­mo ir draudimo iš­lai­dos, patirtos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teritorijo­je. Pri­dė­ti­nės ver­tės ir ki­to­kie mo­kes­čiai į sta­tis­ti­nę pre­kės ver­tę neįskai­čiuo­ja­mi.

Už­sie­nio pre­ky­bos sta­tis­ti­ko­je ne­ap­skai­to­mos pre­kės:

1. Piniginis auksas.

2. Teisėtos mokėjimo priemonės ir vertybiniai popieriai, įskaitant priemones, kurios yra mokestis už paslaugas, pavyzdžiui, pašto išlaidas, mokesčius, naudotojo mokesčius.

3. Prekės iki arba po laikino naudojimo (pvz., nuomos, skolinimo, veiklos nuomos), jei tenkinamos tam tikros sąlygos.

4. Laikmenos su pagal individualų užsakymą sukurta informacija, įskaitant programinę įrangą.

5. Iš interneto parsisiųsta programinė įranga.

6. Nemokamai tiektos prekės, kurios nėra komercinio sandorio objektas:

– reklaminė medžiaga,

– komerciniai pavyzdžiai.

7. Prekės, skirtos remontuoti, ir prekės po remonto, atsarginės dalys, naudojamos remontuojant, ir pakeistos sugedusios dalys.

De­ta­les­nis pre­kių, neįtraukiamų į užsienio prekybos statistiką, są­ra­šas yra pa­tei­kia­mas 2010 m. vasario 9 d. Komi­si­jos reg­la­men­te (ES) Nr. 113/2010 (Eks­tras­ta­tas) ir 2004 m. lapk­ričio 18 d. Ko­mi­si­jos reg­la­men­te (EB) Nr. 1982/2004 (In­tras­ta­tas).

Galutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato atas­­­­kaitų duomenimis, 2018 m. iš Lietuvos ekspor­­tuota prekių, kurių vertė siekė 28,3 mlrd. EUR, importuo­ta – už 30,9 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 17,3 mlrd. EUR. Lietu­vos užsienio pre­ky­bos de­ficitas sudarė 2,7 mlrd. EUR.

2018 m., palyginti su 2017 m., eksportas padidėjo 7 proc., importas – 8,5 proc.

2018 m. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,8 ir 20,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,2 ir 17,5 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (atitinkamai 10,7 ir 11,6 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (20,3 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,2 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8 proc.).

2018 m. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (14 proc.), Latviją (9,8 proc.), Lenkiją (8,2 proc.) ir Vokietiją (7,4 proc.), o importavo iš Rusijos (14,2 proc.), Vokietijos (12 proc.), Lenkijos (11,5 proc.) ir Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,3 proc.), Vokietiją (9,1 proc.), Latviją (7,6 proc.), Jungtines Valstijas (7,6 proc.) ir Švediją (7,2 proc.).

Daugiausia prekių eksportuota į ES vals­ty­bes – 58,8 proc. bendro Lietuvos eksporto. Daugiausia prekių importuota taip pat iš ES valstybių – 68,9 proc. bendro Lietuvos importo.

Užsienio prekyba prekėmis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Svarbiausi užsienio prekybos partneriai
   Mln. EUR

Daugiau:

Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas

Prekių eksportas ir importas pagal Kombinuotosios nomenklatūros skirsnius  

Prekių eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių

Tarptautinė prekyba paslaugomis

Paslaugų eksportas ir importas pagal paslaugos rūšį ir šalį

Šaltinis: Lietuvos bankas

Pirminiai duomenys apie Lietuvos ūkio subjektų nerezidentams suteiktas paslaugas (paslaugų eks­portą) ir nerezidentų Lietuvos rezidentams suteik­tas paslaugas (paslaugų importą) gaunami iš įvairių šaltinių. Pagrindinis šaltinis – ištisinis ketvirtinis įmonių finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais statistinis tyrimas, apimantis standartines paslaugų grupes, nurodytas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Mokėjimų balanso vadove ir išplėstiniuose Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orga­ni­zacijos (EBPO) paslaugų klasifikatoriuose. Nebankinio sektoriaus įmonių tyrimą atlieka Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos bankas renka duomenis tiesiogiai iš šalies pinigų finansinių institucijų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (apie Vyriausybės teikiamas / gaunamas paslaugas), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (LR ambasadų ir atstovybių išlaidos, dalyvavimo tarptautinėse organizacijose stojamuosius bei narystės mokesčius). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikia duomenis apie užsienio valstybėms sumokėtas ir iš jų gautas lėšas už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat naudojami Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos duomenys.

Apdirbamosios gamybos paslaugos apima kitiems subjektams priklausančių žaliavų perdirbimo, surinkimo, ženklinimo, pakavimo ir kitas paslaugas, kurias atlieka įmonės, kurioms šios prekės nepriklauso.

Asmeninės, kultūros ir poilsio organizavimo pas­laugos apima garso ir vaizdo bei susijusias paslau­gas, švietimo, sveikatos priežiūros, kitas asmeni­nes, kultūros ir poilsio organizavimo paslaugas.

Draudimo ir pensijų paslaugos apima įvairių rūšių draudi­mo paslaugas, kurias nerezidentams teikia reziden­tų draudimo įmonės ir atvirkščiai. Šios paslaugos ver­tinamos kaip draudimo paslaugos mokesčiai, įs­kai­čiuoti į draudimo įmoką. Jos apima gyvybės drau­di­mo, krovinių draudi­mo, kito tiesioginio draudimo, perdrau­dimo ir pagalbines draudimo paslaugas bei pensijų fondų ir standartizuotų garantijų paslaugas.

Finansinės paslaugos – piniginis ir kitoks fi­nansinis tarpininkavimas bei pagalbinės paslau­gos, išskyrus draudimo ir pensijų fondų valdymo įmonių paslaugas. Šioms paslaugoms priskiriamos pas­lau­gos, susijusios su vertybiniais popieriais (vertybinių popierių rinkos maklerių, vertybinių popierių išleidi­mo, registravimo ir išpirkimo paslaugos), kredito linijų paieškos ir tarpininkavimo kreditui gauti pas­laugos, tarpininkavimo organizuojant finansinę išper­kamąją nuomą paslaugos, operacijų su valiuta pas­laugos, finansų, akcijų ir prekių biržų bei kitos niekur kitur nepriskirtos rinkos administravimo pas­laugos, konsultavimo finansų klausimais paslaugos.

Kelionių paslaugos apima asmeniniam vartoji­mui skirtas prekes ir paslaugas, įsigytas Lietuvos pilie­čių užsienyje ir užsieniečių Lietuvoje, išbuvusių lanko­moje šalyje ne ilgiau kaip vienus metus. Į šias pas­lau­gas neįtraukiamas keleivių vežimas jų lankomo­je šalyje, kai tokias transporto paslaugas teikia tos šalies vežėjai nerezidentai, taip pat tarptautinis ke­leivių vežimas. Abu šie atvejai įtraukiami į keleivių vežimo paslaugas transporto paslaugų skyriuje. Taip pat neįtraukiamos keleivių įsigytos prekės, skirtos perparduoti. Kelionių paslaugos skirstomos į dalykinių ir asmeninių kelionių paslaugas. Kelio­nių paslaugoms apskaičiuoti naudojami pirminiai duomenys apie į Lietuvą iš ne ES šalių atvykusių ir į šias šalis išvykusių asmenų skaičių, kuriuos kas mėnesį teikia Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeri­jos, taip pat Lietuvos statistikos departamento atrankinių tyrimų duo­menys apie Lietuvos piliečių išlaidas užsienyje ir užsieniečių išlaidas Lietuvoje, jų kelionės tikslą ir trukmę bei ketvirtinių statistinių tyrimų duomenys apie apgyvendinimo įstaigų bei turizmo ir kelionių agentūrų teikiamas paslaugas.

Kitos verslo paslaugos apima su prekyba susijusias paslaugas; nuomos veiklos; teisines; aps­kaitos, verslo ir vadybos konsultacijų bei ryšių su visuomene; reklamos, rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės ap­klau­­sos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros; architektūros, in­­­žinerijos, mokslo ir kitos techninės veiklos; žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarijos ir ka­sy­­bos; atliekų tvarkymo ir nukenks­minimo paslaugas.

Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos apima garso, vaizdo ar kitos informacijos perdavimą įvairiais būdais, mobiliojo ryšio, interneto ir tiesioginės prieigos paslaugas, taip pat apima su kompiuterine technine ir programine įranga susijusias konsultacines, diegimo, duomenų apdorojimo paslaugas, naujienų agentūrų ir kitas informacijos teikimo paslaugas.

Niekur kitur nenurodyti naudojimosi intelektine nuosavybe mokesčiai apima naudojimosi nuosavybės teisėmis (patentais, prekių ženklais, autorių teisėmis, gamybos technologijomis, įskaitant komercines paslaptis ir frančizę), mokesčius už licencijas.

Statybos paslaugos apima statybvietės paruoši­mo, pastatų statybos ir remonto, renovacijos ir techninės priežiū­ros, inžinierinių statinių statybos, mašinų ir įrenginių montavimo, derinimo ir pa­lei­dimo darbus. Be to, prie jų priskiriama statybinių mašinų, įrenginių (monolito formavimo), įrenginių su operatoriumi nuoma.

Transporto paslaugos apima visas transporto paslaugas, įskaitant keleivių vežimą, prekių gabe­ni­mą (krovinių vežimą), transporto priemonės nuo­mą su vairuotoju (įgula) (užsakomąją), kitas trans­porto paslaugas ir papildomas bei pagalbines paslaugas. Transportas taip pat apima pašto ir pasiuntinių (kurjerių) paslaugas. Transporto paslaugos klasifikuojamos pagal trans­porto priemonės rūšį į jūrų, oro, gele­žinkelių, kelių, transporto rūšis, neparodytas kitose grupėse (vidaus vandenų ir upių, vamzdynų, kitas papildomas ir pagalbines transpor­to paslaugas). Be to, paslaugos pagal funkcinę paskirtį skirs­tomos į keleivių, krovinių vežimo ir kitas transporto paslaugas.

Į keleivių vežimo visomis transporto rūšimis pas­lau­­gas įtraukiami tik tarptautiniai pervežimai – keleivių, keleivių ba­ga­žo, gyvūnų ir pan. vežimas ir keleivinių transporto priemonių nuoma su įgula.

Į krovinių vežimo paslaugas įtraukiami tarptautiniai krovinių vežimai – Lietuvos prekių eksportas ir importas, nerezidentų krovinių vežimas tranzitu per Lietuvą, krovinių vežimas tarp paskirties punktų užsienyje ir visų tipų krovininio transporto priemonių nuoma su įgula.

Niekur kitur nenurodytos valdžios sektoriaus prekės ir paslaugos apima valdžios sektoriaus prekių ir paslaugų sandorius (įskaitant tarptautinių organizacijų), kurių negalima priskirti jokiems kitiems straipsniams. Įtraukiami visi ambasadų, konsulatų, karinių dalinių bei gynybos įstaigų (tiek prekių, tiek paslaugų) san­doriai su nerezidentais.

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.