Skyriaus informacija bus papildyta

Nuotr. iš pixabay.com

Sky­riu­je pa­tei­kia­ma val­džios sek­to­riaus statis­ti­nė informacija. 2014 m. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse įdiegti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (ESA 2010) reikalavimai ir revizuotos valdžios sektoriaus finansų ir nacionalinių sąskaitų laiko eilutės.

Pa­gal ESS 2010 vi­si ša­lies eko­no­mi­niai sub­jek­tai suskirstyti į 5 ins­ti­tu­ci­nius sek­to­rius. Vie­nas iš jų yra val­džios sektorius (S.13), ku­rio pa­grin­di­nė funkcija – na­cio­na­li­nių pa­ja­mų ir tur­to per­skirs­ty­mas vi­suo­me­nės nau­dai.

Val­džios sek­to­rius (S.13) ap­ima:

– cen­tri­nės val­džios sub­sek­to­rių (S.1311), ku­riam pri­klau­so vals­ty­bės biu­dže­to fi­nan­suo­ja­mos ir kon­tro­liuo­ja­mos ins­ti­tu­ci­jos bei ki­ti šiam subsektoriui pri­ski­ria­mi sub­jek­tai;

– vie­tos valdžios sub­sek­to­rių (S.1313), ku­riam prik­lau­­­so sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mos ir kon­tro­liuo­ja­mos ins­ti­tu­ci­jos bei ki­ti šiam subsektoriui pri­ski­ria­mi sub­jek­tai;

– so­cia­li­nės ap­sau­gos fon­dų sub­sek­to­rių (S.1314), ku­riam pri­klau­so Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­­­­di­mo fon­­das, Priva­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fondas ir ki­ti šiam subsek­to­riui pri­ski­ria­mi sub­jek­tai.

Svar­bus Eu­ro­pos na­cio­na­li­nių są­skai­tų sis­te­mos rei­­ka­la­vi­mas – duo­me­nis įver­tin­ti pri­skai­čiuo­tų pa­ja­mų ir išlaidų prin­ci­pu, vadinamuoju kau­pia­muo­ju me­to­du. Tai reiškia, kad sandoriai yra fiksuojami, kai eko­no­minė vertė sukuriama, pakeičiama ar išnyks­ta ar­ba kai atsi­randa, pakeičiami ar atšaukiami įsi­pa­reigo­ji­mai.

Pagrindiniai valdžios sektoriaus rodikliai

Val­džios sek­to­riaus (S.13) pa­ja­mos:

– rin­kos pro­duk­ci­ja (P.11), pro­duk­ci­ja sa­vo galu­ti­niam var­to­ji­mui (P.12), ki­ti ne ­rin­kos mo­kėji­mai (P.131) – val­džios sekto­riaus pre­kės ir paslaugos, ku­rios tu­ri pa­klau­są ir yra par­duo­da­mos ar ki­taip per­duo­da­mos rin­ko­je eko­no­miš­kai reikšmingo­mis kai­no­mis, trak­tuo­ja­mos kaip rin­kos produkcija (P.11). Pre­kės ir pa­slau­gos, pa­ga­min­tos ar su­kur­tos val­džios sek­to­riaus ga­lu­ti­niam var­to­ji­mui ar jo pa­grin­di­niam kapita­lui formuoti, traktuojamos kaip šio insti­tu­ci­nio vie­ne­to pro­duk­ci­ja sa­vo ga­lu­tiniam var­to­ji­mui (P.12). Kitus val­džios sek­toriaus ne rin­kos mokėjimus (P.131) su­da­ro įvairūs mokėji­mai už pa­slaugas eko­no­miškai nereikšmin­­go­mis kai­no­mis;

– ga­my­bos ir im­por­to mo­kes­čiai, gau­na­mi (D.2) – pri­va­lo­mi ne­at­ly­gi­na­mi mo­kė­ji­mai pi­ni­gais ir na­tū­ra, ku­riais val­džios sekto­rius ap­mo­kes­ti­na gamybą, pre­kių ir pa­slau­gų im­por­tą, dar­buo­to­jų dar­bą, že­mės, pa­sta­tų ar­ba ki­to ga­my­bo­je nau­do­ja­mo tur­to nuo­sa­vy­bę ar­ba nau­do­ji­mą. Šie mo­kes­čiai mo­ka­mi ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar gau­na­ma pel­no;

– ki­tos sub­si­di­jos ga­my­bai, gau­na­mos (D.39) – ga­min­to­jų gau­namos sub­si­di­jos. Jo­mis sie­kia­ma da­ry­ti įta­ką produk­ci­jos apimčiai ir kai­nų ly­giui. Sub­si­di­jos ga­mi­niams į šią pa­ja­mų gru­pę ne­įtrau­kia­mos;

– nuo­sa­vy­bės pa­ja­mos, gau­na­mos (D.4) – val­džios sek­to­riaus pa­ja­mos, gau­namos už su­teik­tas lė­šas ki­tiems ins­ti­tu­ci­niams sektoriams ar­ba sektoriaus vi­du­je esan­tiems sub­jek­tams (pa­lū­ka­nos, di­vi­den­dai, rein­ves­tuo­tas pelnas ir kita);

– ei­na­mie­ji pa­ja­mų, tur­to ir kiti mo­kes­čiai, gau­na­mi (D.5) – val­džios sek­to­rius šiais mo­kes­čiais ap­mo­kes­ti­na asme­nų, namų ūkių ar­ba įmo­nių pajamas bei tur­tą;

– so­cia­li­niai įna­šai (D.6) – fak­tinės ar­ba są­ly­giškai ap­skai­čiuo­tos darb­da­vių, sam­do­mų­jų dar­buo­to­jų, dir­ban­čių ir ne­dir­ban­čių as­me­nų įmokos į socialinio drau­di­mo pro­gra­mas, siekiant su­for­muo­ti so­cia­li­nio drau­di­mo re­zer­vą;

– ki­ti ei­na­mie­ji per­ve­di­mai, gau­na­mi (D.7) – per­ve­di­mai tarp vi­sų re­zi­den­ti­nių ins­ti­tu­ci­nių vie­ne­tų ir tarp re­zi­den­tų bei nereziden­tų. Svar­bus šios pa­ja­mų gru­pės ele­men­tas – ei­na­mie­ji per­ve­di­mai val­džios sek­to­riaus vi­du­je (D.73): tarp įvai­rių valdžios sektoriaus vie­ne­tų ar­ba įvai­rių val­džios sek­to­riaus sub­sek­to­rių.

Taip pat į šią pa­ja­mų gru­pę įtraukiami ei­namie­ji per­ve­di­mai tarp įvai­rių ša­lių vy­riau­sy­bių ir tarp­tauti­nių organizaci­jų, tarp jų ir ES lė­šos (D.74);

– ka­pi­ta­lo per­ve­di­mai (D.9) – san­do­riai, ku­rių me­tu val­džios sek­to­rius gauna ak­ty­vus iš kitų ins­ti­tu­ci­nių vie­ne­tų neat­ly­gi­ntinai. Kapi­ta­lo per­ve­di­mai skirs­to­mi į ka­pi­ta­lo mo­kes­čius, inves­ti­ci­nius grantus bei ki­tus ka­pi­ta­lo pervedimus.

Val­džios sek­to­riaus (S.13) išlai­dos:

– kom­pen­sa­ci­ja darbuotojams (D.1) – val­džios sek­to­riaus darbuotojams išmo­ka­mi pi­ni­gi­niai ar­ba na­tū­ri­niai mokė­ji­mai už atliktą dar­bą ir darb­da­vių įna­šai į so­cia­li­nio drau­di­mo fon­dus;

– tar­pi­nis var­to­ji­mas (P.2) su­si­de­da iš ga­my­bos pro­ce­se su­var­to­jamų pre­kių ir pa­slau­gų ver­tės, iš­sky­rus il­ga­lai­kį tur­tą. Šios pre­kės ir pa­slau­gos gamybos pro­ce­se trans­for­muo­ja­mos ar­ba vi­siš­kai su­nau­do­ja­mos;

– ki­ti ga­my­bos mo­kes­čiai, mo­ka­mi (D.29) – val­džios sek­to­rius kaip ins­ti­tu­ci­nis sek­to­rius pats vyk­do veik­lą ir moka mokesčius už že­mę, pa­sta­tus, kitus įren­gi­nius ir pan.;

– sub­si­di­jos, mo­ka­mos (D.3) – ei­na­mie­ji ne­kom­pen­suo­ja­mi mo­kė­ji­mai, ku­riuos Vy­riau­sy­bė ir ne­re­zi­den­ti­niai vyriau­sy­bi­niai viene­tai su­tei­kia gamintojams, siek­da­mi da­ry­ti įta­ką pro­duk­ci­jos ap­im­čiai ir kai­nų ly­giui;

– nuo­sa­vy­bės pa­ja­mos, mo­ka­mos (D.4) – val­džios sek­to­riaus ki­tiems ins­ti­tu­ci­niams sek­to­riams mo­ka­mos palūka­nos ar­ba palū­ka­nos, mo­ka­mos valdžios sek­to­riaus vi­du­je esan­čioms ins­ti­tu­ci­joms už su­teik­tas ar pa­sko­lin­tas lėšas;

– so­cia­li­nės iš­mo­kos, iš­sky­rus na­tū­ri­nius so­cia­li­nius per­ve­di­mus (D.62) – ei­na­mie­ji per­ve­di­mai, ku­riuos mo­ka val­džios sektorius na­mų ūkiams ir kurie ten­ki­na po­rei­kius, at­si­ran­dančius esant kon­k­rečioms aplinkybėms (senatvės, li­gos, ne­dar­bo ir kitais at­ve­jais);

– so­cia­li­nės iš­mo­kos na­tū­ra (D.632) – na­tū­ri­niai per­ve­di­mai, ku­riuos valdžios sek­to­rius tei­kia na­mų ūkiams sociali­nei padėčiai pa­leng­vin­ti. Tai įvairios kom­pen­sa­ci­jos už me­di­ka­men­tus, sa­na­to­ri­nį gy­dy­mą, šil­dy­mą, karš­tą van­de­nį ir pan.;

– ki­ti ei­na­mie­ji per­ve­di­mai, mo­ka­mi (D.7) – per­ve­di­mai tarp vi­sų re­zi­den­ti­nių ins­ti­tu­ci­nių vie­ne­tų ir tarp re­zi­den­tų bei nereziden­tų. Svar­bus šios išlaidų gru­pės ele­men­tas – ei­na­mie­ji per­ve­di­mai val­džios sek­to­riaus vi­du­je (D.73): tarp įvai­rių valdžios sektoriaus vie­ne­tų ar­ba įvai­rių val­džios sek­to­riaus sub­sek­to­rių.

Taip pat į šią iš­lai­dų gru­pę įtrauk­ti ir ei­na­mie­ji per­ve­di­mai, ku­riuos Lie­tu­va mo­ka tarp­tau­ti­nėms organizacijoms (D.74);

– ka­pi­ta­lo per­ve­di­mai, mo­ka­mi (D.9) – san­do­riai, ku­rių me­tu val­džios sek­to­rius neatlygintinai per­ve­da aktyvus kitiems institu­ci­niams vie­ne­tams. Per­ve­di­mai ga­li bū­ti pi­ni­gi­niai ar­ba na­tū­ri­niai;

– ben­dro­jo pa­grin­di­nio ka­pi­ta­lo for­ma­vi­mas (P.51G) – ro­dik­lis, pa­ro­dantis val­džios sek­to­riaus pa­grin­di­nio kapita­lo įsi­gi­ji­mą, atėmus esa­mo pa­grin­di­nio ka­pi­ta­lo ne­te­ki­mą, pridėjus ka­pi­ta­lo pa­ge­ri­ni­mą ir iš­lai­das, su­si­ju­sias su pa­grin­di­nio ka­pi­ta­lo ir vi­sų ne­­ga­my­bi­nių ak­ty­vų nuo­sa­vy­bės tei­sės per­da­vi­mu;

– ne­fi­nan­si­nio ne­su­kur­to­jo tur­to įsi­gi­ji­mas, atėmus ne­te­ki­mą (NP) – šiuos ak­ty­vus su­da­ro že­mė, ki­ti materialiniai ak­ty­vai, ku­rie ga­li bū­ti naudojami pre­kių ir pa­slau­gų ga­my­bo­je, ir ne­ma­te­ria­li­niai ak­ty­vai. Šis ro­dik­lis pa­ro­do skir­tu­mą tarp įsi­gy­tų ir atiduo­tų ak­ty­vų ver­tės per ataskaitinį laikotarpį.

Sko­la – val­džios sek­to­riui (S.13) ir jo sub­­sek­to­riams pri­ski­ria­mų sub­jek­tų, tu­rin­čių tei­sę pri­si­im­ti sko­li­nius įsiparei­go­ji­mus, prisiim­tų, bet dar neįvykdytų, tur­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­gal pas­ko­­lų su­tar­tis, fi­nan­si­nės nuo­mos sutar­tis ir ki­tus įsipareigojamuosius sko­los do­ku­men­tus kon­so­li­­duo­ta su­ma nominali­a ver­te me­tų pa­bai­go­je. Sko­lą suda­ro val­džios įsipareigoji­mai pa­­­gal šias fi­­­nan­­si­nių prie­mo­nių kate­go­ri­jas: pi­ni­gai ir in­dė­liai (AF.2), skolos vertybiniai po­pie­riai (AF.3) ir paskolos (AF.4).

Sko­la ap­skai­čiuo­ja­ma kaip vi­daus ir už­sie­nio sko­­los su­ma. Sko­la už­sie­nio va­liu­ta per­skai­čiuo­ja­­ma iš už­sie­nio va­liu­tų, ku­rio­mis bu­vo pri­si­im­ti įsi­pa­reigojimai, į na­cio­na­li­nę va­liu­tą, nau­do­­jant Lie­tu­vos ban­ko pa­skelb­tą pas­ku­ti­nės ata­skai­ti­nio lai­ko­­tar­pio dienos ofi­cia­lų li­to ir už­sie­nio valiutų santykį.

Val­džios sek­to­riaus de­fi­ci­tas (per­tek­lius) – val­džios sek­to­riaus (S.13) gry­na­sis sko­li­ni­ma­sis ar­ba gryna­sis skolinimas (B.9). Tai bendras ro­dik­lis, atspindintis val­džios sek­to­riaus iš­tek­lių pa­nau­do­ji­mo gry­ną­jį rezultatą.

Val­džios sek­to­riaus sko­los ap­skaitą reg­la­men­tuo­ja Eu­ro­pos Ta­ry­bos reg­la­men­tas (EB) Nr. 3605/93 (su paskutiniais pakeiti­mais, padarytais Europos Komisijos reg­la­men­tu Nr. 220/2014) ir šiuos rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­tis pa­keis­tas Lie­tu­vos Respub­li­kos vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mas.

Visos konsoliduotos valdžios sektoriaus pa­jamos 2018 m. sudarė 15,7 mlrd. EUR ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 10,3 proc. Per metus išaugo pajamos iš mokesčių (8,5 proc.), kurios 2018 m. sudarė 7,8 mlrd. EUR. Fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkta 13,1 proc. daugiau nei 2017 m., pelno mokečio – 9,5 proc., akcizo – 7,8 proc., pridėtinės vertės mo­kes­čio – 6,4 proc. Grynosios so­cia­linio draudimo įmokos per šį laikotarpį padidėjo 11,2 proc. ir 2018 m. sudarė 5,9 mlrd. EUR.

Valdžios sektoriaus konsoliduotos išlaidos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 9,9 proc. ir su­da­rė 15,4 mlrd. EUR. Valdžios išlaidos galu­ti­niam varto­ji­mui padidėjo 8,2 proc. (iš jų individua­liam var­toji­mui – 9 proc., kolekty­vi­niam – 7,2 proc.), išlaidos bend­rajam pa­grin­diniam kapi­ta­lui formuoti padidėjo 7,8 proc. Sociali­nės pašalpos ir perve­dimai 2018 m. padidėjo 15,2 proc.

Spartesnis pajamų nei išlaidų didėjimas lėmė valdžios sektoriaus pertekliaus padidėjimą nuo 192 mln. EUR (0,5 proc. BVP) 2017 m. iki 270,8 mln. EUR (0,6 proc. BVP) 2018 m. Valdžios sektoriaus skola (laikotarpio pabaigoje) sumažėjo nuo 16,6 mlrd. EUR 2017 m. iki 15,4 mlrd. EUR 2018 m. Palyginti su BVP, jos dalis sumažėjo atitinkamai nuo 39,3 iki 34,1 proc. Šis rodiklis atitinka Mastrichto sutarties kriterijų, pagal kurį skola negali viršyti 60 proc. šalies BVP. Skolos ir deficito duomenys pateikti Europos Komisijai 2019 m. rugsėjo pabaigoje.

Valdžios sektoriaus deficitas ir skola
Konsoliduoti duomenys

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Valdžios sektoriaus deficitas ir skola, palyginti su bendruoju vidaus produktu
Konsoliduoti duomenys, proc.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Konsoliduota valdžios sektoriaus ir jo subsektorių bendroji skola
Nominali vertė laikotarpio pabaigoje, mln. eurų

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.