Lietuvos statistikos metraštis
(2019 m. leidimas)
Socialinė apsauga
Skyriaus informacija bus papildyta
Nuotr. iš unsplash.com
Socialinės apsaugos pajamos ir išlaidos skaičiuojamos pagal Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemą (ESSPROS).
Pagal ESSPROS socialinė apsauga apima visas priemones, kurių imasi valstybės, savivaldybių arba privačios institucijos, siekdamos palengvinti namų ūkiams ir asmenims tenkančią tam tikrų rizikos veiksnių arba poreikių naštą, jeigu ši apsauga nėra nulemta tarpusavio ar asmeninių sandorių.
Rizikos veiksniai arba poreikiai (funkcijos), dėl kurių gali būti taikoma socialinė apsauga, yra šie:
- liga ir (arba) sveikatos priežiūra;
- negalia;
- senatvė;
- našlystė;
- šeima ir (arba) vaikai;
- nedarbas;
- būstas;
- kitur nepriskirta socialinė atskirtis.
Pagrindinis socialinės apsaugos finansavimo šaltinis yra darbdavių socialinės įmokos. Palyginti su 2016 m., jų dalis šiek tiek padidėjo ir 2017 m. sudarė 56,6 proc. visų socialinės apsaugos pajamų. Valdžios sektoriaus įmokų dalis liko nepakitusi ir sudarė 23,3 proc. Apdraustų asmenų socialinių įmokų dalis, palyginti su 2016 m., sumažėjo ir sudarė 18,9 proc.
6,9 mlrd. EUR
56,6 proc. |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2017 m. socialinei apsaugai išleista 6,4 mlrd. EUR, arba vidutiniškai 2 254 EUR vienam gyventojui. Per metus išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, padidėjo 8,1 proc., o palyginti su 2010 m., – 30,2 proc.
Socialinės apsaugos išlaidos
Rodikliai apskaičiuoti pagal ESSPROS
|
2010 |
2015 |
2016 |
2017* |
---|---|---|---|---|
Socialinės apsaugos išlaidos, iš viso, mln. EUR |
5 360,0 |
5 850,0 |
5 980,6 |
6 375,5 |
Socialinės apsaugos išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, EUR |
1 731 |
2 014 |
2 085 |
2 254 |
Socialinės apsaugos išlaidos, palyginti su bendruoju vidaus produktu, proc. |
19,1 |
15,6 |
15,4 |
15,1 |
* Išankstiniai duomenys.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Socialinės apsaugos išlaidų išmokoms struktūroje vyrauja su senatve susijusios išlaidos. 2017 m. jos sudarė 2,6 mlrd. EUR, arba 42,6 proc. visų išlaidų socialinės apsaugos išmokoms. Palyginti su 2016 m., su senatve susijusios išlaidos padidėjo 168,5 mln. EUR, arba 6,9 proc.
Asmenų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją, 2018 m. pabaigoje buvo 904,7 tūkst., arba 32,4 proc. visų šalies gyventojų. Per metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 0,1 proc. Didžiausią pensijų gavėjų dalį sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjai, kurių vidutinis metinis skaičius 2018 m. buvo 578 tūkst. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,2 proc. (1,4 tūkst.).
2017 m. išlaidos negalios atveju sudarė 567 mln. EUR, arba 9,3 proc. visų išlaidų socialinės apsaugos išmokoms. Palyginti su 2016 m., šios išlaidos padidėjo 42 mln. EUR, arba 8 proc.
2018 m., palyginti su 2017 m., valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) vidutinis pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,4 tūkst. (2,2 proc.) ir buvo 192,1 tūkst.
2017 m. socialinės apsaugos išlaidos ligos atveju ir sveikatos priežiūrai sudarė 1,9 mlrd. EUR, arba 31,3 proc. visų išlaidų socialinės apsaugos išmokoms. Palyginti su 2016 m., šios išlaidos išaugo 7,4 proc.
Išlaidos socialinės apsaugos išmokoms pagal funkcijas
Rodikliai apskaičiuoti pagal ESSPROS
Mln. EUR
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Pensijų gavėjų skaičius ir išlaidos pensijoms
Rodikliai apskaičiuoti pagal ESSPROS
|
2010 |
2015 |
2016 |
2017* |
2018* |
---|---|---|---|---|---|
Pensijų gavėjų skaičius metų pabaigoje, tūkst. |
937,8 |
914,1 |
908,7 |
905,4 |
904,7 |
Išlaidos pensijoms, iš viso, mln. EUR |
2 367,8 |
2 557,5 |
2 646,2 |
2 835,5 |
3 192,3 |
Išlaidos pensijoms, palyginti su bendruoju vidaus produktu, proc. |
8,4 |
6,8 |
6,8 |
6,7 |
7,1 |
* Išankstiniai duomenys.
Pensijas gaunantys asmenys
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
Vidutinis metinis skaičius
|
2010 |
2015 |
2016 |
2017 |
2018 |
---|---|---|---|---|---|
Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija |
592 273 |
584 594 |
581 822 |
579 365 |
578 001 |
Valstybinio socialinio draudimo našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos |
272 911 |
256 206 |
252 768 |
249 121 |
245 112 |
Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija |
224 895 |
203 288 |
199 496 |
196 488 |
192 120 |
Valstybinio socialinio draudimo išankstinė senatvės pensija |
8 666 |
9 112 |
7 910 |
7 038 |
6 675 |
Valstybinio socialinio draudimo kompensacija už ypatingas darbo sąlygas |
8 366 |
5 075 |
4 788 |
4 630 |
4 420 |
Valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensija |
664 |
443 |
417 |
393 |
373 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2018 m. birželio mėn. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo įrašyta 9,2 tūkst. socialinės rizikos šeimų (2017 m. pabaigoje – 9,8 tūkst.), kuriose augo 17,4 tūkst. vaikų (2017 m. – 18,4 tūkst.). Pernai tėvų globos neteko 2 033 vaikai – tai 369 vaikais mažiau nei 2017 m.
Socialinės rizikos šeimos
2018 m. birželio mėn. pabaigoje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vaikai, netekę tėvų globos
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2018 m. pabaigoje kūdikių, vaikų globos namuose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir globos grupėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose gyveno 2,5 tūkst., arba 6 proc. mažiau nei 2017 m. ir 41,4 proc. mažiau nei 2010 m.
Šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius 2018 m. sumažėjo 8,6 proc. ir metų pabaigoje jose gyveno 405 vaikai.
2018 m. pabaigoje 4 socialinės globos namuose vaikams su negalia gyveno 156 vaikai su negalia, specialiosiose mokyklose bei specialiojo ugdymo centruose – 951 vaikas ir jaunuoliai su negalia.
2018 m. buvo įvaikinti 159 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 56 įvaikinti užsienio piliečių (2017 m. – 47). |
Įvaikinti vaikai
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2018 m. pagalba į namus ir socialinė globa asmens namuose buvo suteikta 17,8 tūkst. asmenų, arba 3,8 proc. mažiau nei 2017 m. ir 38,6 proc. daugiau nei 2010 m. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma (81,9 proc.) socialinių paslaugų asmens namuose gavėjų buvo senatvės pensijos amžiaus asmenys. Dar 118 senatvės pensijos amžiaus ir (ar) žmonių su negalia 2018 m. gavo pagalbos pinigus ir patys pasirūpino socialinių paslaugų teikimu namuose. Palyginti su 2017 m., šios išmokos gavėjų padaugėjo 10,3 proc.
Socialinių paslaugų asmens namuose gavėjai
|
2010 |
2015 |
2016 |
2017 |
2018 |
---|---|---|---|---|---|
Senyvo amžiaus ir žmonės su negalia, iš viso |
12 873 |
17 826 |
18 630 |
18 543 |
17 845 |
Senyvo (pensinio) amžiaus asmenys |
10 956 |
14 394 |
15 319 |
15 074 |
14 616 |
Darbingo amžiaus asmenys su negalia |
1 714 |
3 204 |
3 082 |
3 244 |
3 072 |
Vaikai su negalia iki 7 metų amžiaus |
20 |
47 |
103 |
82 |
75 |
7–17 metų amžiaus vaikai su negalia |
183 |
181 |
126 |
143 |
82 |
Senyvo amžiaus ir neįgalūs pagalbos pinigų gavėjai, iš viso |
333 |
113 |
111 |
107 |
118 |
Senyvo (pensinio) amžiaus pagalbos pinigų gavėjai |
302 |
100 |
98 |
95 |
106 |
Darbingo amžiaus pagalbos pinigų gavėjai su negalia |
31 |
13 |
13 |
12 |
12 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2018 m. pabaigoje globos įstaigose seniems žmonėms gyveno 6,1 tūkst. gyventojų (4,5 proc. daugiau nei 2017 m.), įstaigose ir grupinio gyvenimo namuose suaugusiems asmenims su negalia – 6,5 tūkst. (1,4 proc. daugiau nei 2017 m.). 2018 m., palyginti su 2017 m., 11,9 proc. padaugėjo gyventojų savarankiško gyvenimo namuose ir metų pabaigoje jose gyveno 525 seneliai ir žmonės su negalia. Palyginti su 2010 m., visose įstaigose suaugusiems asmenims gyventojų skaičius padidėjo penktadaliu.
2018 m. nakvynės namuose buvo apsigyvenę 3 tūkst. asmenų, arba 20,6 proc. daugiau nei 2017 m.
Daugiau:
Vaikų skaičius įstaigose vaikams
Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.